Emile, papasakok, kaip prasidėjo tavo kelias į kavos pasaulį? Kokia buvo tavo pirmoji patirtis, kuri įkvėpė tapti barista?
Emilė Jankauskaitė – pirmoji ir kol kas vienintelė barista iš Lietuvos, dalyvavusi prestižiniame „Coffee Masters“ čempionate Londone. Dažniausiai ją galite sutikti „Taste Map“ kavinėje M. K. Čiurlionio g. 8, kur kartu su komanda Emilė kuria išskirtinę kavos patirtį – nuo netikėtų receptų iki edukacinių degustacijų.
Po įkvepiančios kelionės į Londoną, kur vyko šis tarptautinis čempionatas, Emilė pasidalijo su mumis savo įspūdžiais, iššūkiais bei mintimis apie kūrybą, bendruomenę ir tai, ką iš tiesų reiškia būti „Coffee Masters“ dalimi.


Viskas prasidėjo nuo filtrinės kavos degustacijos Elskoje, man atrodo, 2018 metais – tuo metu dar nedirbau su kava, bet ta degustacija paliko stiprų įspūdį. Kitą kartą ieškodama darbo jau žinojau, kad noriu gilintis būtent į kavą.
Kaip nusprendei dalyvauti būtent „Coffee Masters“ čempionate?
Užsiregistravau su pastūmėjimu iš komandos – buvome nusivylę, kad Lietuvoje tą sezoną neįvyks čempionatai, tai nusprendėm pabandyti pildyti aplikacijas į Coffee Masters.
Tą patį vakarą savą ir išsiunčiau, nors iš tiesų net nesiruošiau niekur dalyvauti – man labiau patikdavo padėti užkulisiuose, kurti pasirodymus kitiems. Bet… mano kolegos aplikacijų taip ir neužpildė, o aš vis sulaukiau laiškų ir galiausiai nebegalėjau patikėti, kad tikrai teks dalyvauti.
Pasiruošimas tokio lygio varžyboms reikalauja aiškios strategijos. Kaip atrodė tavo pasiruošimo procesas – nuo receptų bandymų iki „Signature Drink“ kūrimo?
Norint patekti tarp 16 iš 32 atrinktų dalyvių, reikėjo siųsti vaizdo įrašą su savo „Signature Drink“ pristatymu – tą patį kokteilį vėliau reikia gaminti ir scenoje.
Filmavimas vyko vasarį, tad kūrybos procesas prasidėjo bent tris mėnesius iki išvykimo į Londoną. Nesu anksčiau kūrybiškai dirbusi su alkoholiu, tai buvo tikrai nemažas iššūkis. Bet turėjau stiprią komandą už nugaros – tai, ką sukūriau, tikrai nebuvo vien mano nuopelnas.
Pirmiausia daviau sau porą savaičių idėjoms susidėlioti ir atmesti tai, kas neįdomu. Tada atrinkau 6–7 receptus, kuriuos norėjau išbandyti, ir per kelias dienas išsigryninome kokteilį. Kitiems pasiruošimo elementams – sensoriniams testams, brewing rungčiai ir pan. – skyriau intensyvų pusantro mėnesio. Per tą laiką suskaičiavau, kad beveik mėnesį kiekvieną dieną po darbo ar jo metu ruošiausi, ir manau, tai tikrai atsispindėjo pasirodyme, kaip dalyvaujančiai pirmą kartą.




Kaip rinkaisi kavos pupeles varžyboms? Ar turėjai savo strategiją, galbūt orientavaisi į tam tikrus skonio profilius?
Tiesą sakant, receptus bandžiau su bazine kava, nes kiekviena idėja buvo labai skirtinga, bet galutiniam kokteiliui pasirinkome kakavos sviestu plautą "Colombia La Parada", užaugintą Alberto Martinez, Huila regione. Jos poskoniai puikiai derėjo su ingredientais, o pati kava labai gražiai įsipynė į kokteilio pavadinimą ("Parada de Noche") ir istoriją – tai buvo natūralus pasirinkimas.
Be to, su šia kava jau buvau dirbusi anksčiau – padėjau ruoštis baristoms 2023 metų Lietuvos kavos čempionatams, tai viskas labai natūraliai sukrito į savo vietas.
Kas tau pasirodė sudėtingiausia scenoje – sensorinė degustacija, „Brewing“ rungtis, „Signature Drink“, ar galbūt techniniai niuansai?
100 % – Brewing rungtis. Galvojau, kad turėsiu laiko paruošti tris filtrus: vieną paragauti, du teisėjams. Bet kai pamačiau pirmus pasirodymus, supratau, kad viso proceso metu reikia bendrauti su teisėjais, paaiškinti kiekvieną žingsnį.
Būtent tam buvau pasiruošusi mažiausiai – skyriau nedaug laiko angliškam metodikos žodynui ir pasakojimui. Dėl laiko stokos spėjau paruošti tik du filtrus, nors planavau tris. Skonis buvo geras, bet greičiausiai nepavyko išpildyti kitų reikalavimų.
Užduotis buvo labai įdomi. Aš turėjau traukti paruošimo būdą, nes kavos ragavimo rungtyje pirmoji baigiau savo užduotį ir ištraukiau Hario V60. Tuomet mums buvo leista dar kartą paragauti visas kavų rūšis ir pasirinkti tą, kuri, mūsų manymu, geriausiai atsiskleis pasirinktame paruošimo metode. Pasirinkau švarią afrikietišką kavą. Iš pupelių formos, dydžio ir kavos skonio – spėju, kad tai buvo Kenija. Iki šiol tiksliai nežinau, kokia tai buvo kava.
Nuotraukos iš Emilės asmeninio archyvo


Ar gali pasidalinti kokiu nors netikėtu profesiniu atradimu, kurį padarei ruošiantis – galbūt susijusiu su vandeniu, malimu ar gėrimo pateikimu?
Labai daug dirbom su kavos tirpumu – Brewing rungtyje gali gauti papildomų taškų, jei tiksliai atspėji TDS. Tai labai išmokė tikslumo ir supratimo apie ekstrakciją.
Taip pat labai nustebino pats pasirodymo formatas – nuolatinis bendravimas su teisėjais, kuris iš pradžių atrodė keistas, nes įprastuose čempionatuose teisėjai dažnai būna labiau „atskirti“. Bet čia atmosfera buvo labai atvira, draugiška – bendruomenė atrodo tikrai „užauginta“ ir palaikanti, o daug dalyvių bei teisėjų dalyvauja jau ne pirmus metus, net čempionas savo laimę Coffee Masters bandė 5-ą kartą.
Kuris momentas scenoje tau labiausiai įsiminė ir kodėl? Ar buvo fail'ų?
Labiausiai įsiminė bendravimas su teisėjais ir visa atmosfera – jautėsi, kad visi ten susirinkę dėl kavos ir kūrybos.
Su dalyviais teko praleisti nemažai laiko prieš ir po festivalio, buvau maloniai nustebinta nejausdama jokios konkurencijos. Visi dalijosi patarimais, pasakojo savo patirtis. O kai atėjo laikas pasirodymui, visi parodė geriausią, ką gali. Buvo nuostabu būti to dalimi.
Fail’ų kaip ir nebuvo. Jei būčiau patekusi į kitą etapą – tikrai būčiau turėjusi daugiau progų „fail’inti“, bet buvo kaip buvo.
Kas tau tapo didžiausiu profesiniu atradimu po dalyvavimo „Coffee Masters“? Ar pasikeitė tavo požiūris į darbą su kava?
Sutikau daug nuostabių kavos žmonių, tai mane labai įkvėpė eiti toliau.
Lietuvos rinka maža, bendruomenė dar tik vystosi iš naujo, o darbas su kava dažnai baigiasi kavinėse ar skrudyklose. Dėl to šis čempionatas tapo stipriu postūmiu – noriu dar labiau gilintis į kūrybą, cup'pinimą, filtrinės kavos ruošimą, skirti daugiau dėmesio alkoholio pažinimui ir ruoštis dalyvauti Coffee Masters kitais metais. Labai aiškiai pamačiau savo silpnas vietas – ir tai labai motyvuoja tobulėti.


Kokias tendencijas ar naujoves čempionatuose matai artimiausiais metais? Ar manai, kad atsiras kokių nors inovacijų?
Pastebėjau, kad vis dar labai aktuali tvarumo tema – tiek per ingredientų pasirinkimą, tiek per pateikimą.
Daug dėmesio skiriama kavos fermentavimo naujovėms, fermentuotiems priedams, o į pieninius gėrimus drąsiai integruojami ir augaliniai pienai.
Manau, artimiausiais metais kūryboje matysime dar daugiau techninės drąsos – sudėtingesnių ruošimo metodų, eksperimentų su tekstūromis ir netikėtais skoniais.
Ką patartum baristoms, kurie planuoja ruoštis „Coffee Masters“ ar kitoms tarptautinėms varžyboms? Į ką labiausiai verta atkreipti dėmesį?
Labai rekomenduoju dalyvauti, tai viena įsimintiniausių patirčių!
Kitais metais Coffee Masters vyks ir Niujorke, todėl patekti į vieną iš čempionatų šansai padidėja. Būtų nuostabu, jei ten pavyktų sutikti pažįstamų ar net sudalyvauti kartu.
Ruošiantis verta nebijoti kūrybos – pabandyti sudėtingesnes technikas, fermentuotus ar netikėtus ingredientus. Ir labai svarbu – nebandyti visko daryti vienam. Stipri palaikymo komanda padeda ne tik praktikoje, bet ir emociškai.
Svarbu turėti aiškų pasiruošimo planą, bet palikti vietos kūrybai. Ir, žinoma, būti savimi – Coffee Masters yra apie tai, ką tu nori parodyti pasauliui apie save ir savo kavos požiūrį. Tai ne tik varžybos, bet ir labai įkvepianti šventė.
P.S. Didžiausios padėkos – Ievai, Domui, Rimvydui, Monikai ir Livetai.


