Ieva Šuopytė: kodėl kavos čempionatai keičia baristas?'

Aleksandra Poptsova

5/28/20265 min read

Ieva, tu daug metų dirbi už baro, bet pasiruošimas čempionatui – visai kita istorija. Papasakok, kaip šįkart atrodė tavo pasiruošimo rutina? Nuo ko pradėjai, koks buvo procesas ir kas tave labiausiai motyvuoja nepasiduoti pusiaukelėje?

Ieva Šuopytė – barista, Lietuvos piešimo pieno puta ir kavos virimo čempionatų nugalėtoja, su kuria kalbėjomės apie tai, kodėl verta dalyvauti kavos čempionatuose ir kaip išlaikyti ramybę lipant į sceną.

Ar teisėjavimo patirtis padeda ruošiantis čempionatams? Ar verta dalyvauti net ir turint nedaug patirties? Apie visa tai – šiame interviu.

Darbas už baro man labai patinka. Mėgstu bendravimą su žmonėmis, gyvą kavinių ritmą, komandą. Bet po daug metų tas darbas gali tapti gana rutiniškas. Net ir mylint tai, ką darai, kartais pagauni save tiesiog važiuojant tuo pačiu ritmu.

Todėl čempionatai man visada būna apie bandymą naujų dalykų ir motyvaciją pačiai sau nenustoti ieškoti. Nors ir dirbant už baro galima daug mokytis, ruošiantis čempionatui atsiranda visai kitas įkvėpimas ir smalsumas. Dėl to mano tikslas čempionate niekada nebuvo tiesiog laimėti — man svarbiausia atrasti kažką naujo, išmokti ir pačiai patobulėti.

Šių metų pasiruošimas prasidėjo nuo kavos paieškų. Norėjau rasti kažką netikėto, todėl pasirinkau Sidra veislės kavą iš Ekvadoro — ji mane sužavėjo savo kompleksiškumu ir išraiškingumu. Kadangi Ekvadoro kavos čempionatuose sutinkamos rečiau, dirbti su ja buvo dar įdomiau. Vėliau prasidėjo kavinuko ir receptų paieškos — pasirinkau Hario Switch ir daug eksperimentavau. Visas pasiruošimas man buvo ne apie jau žinomų dalykų kartojimą, o apie smalsumą, ieškojimą ir mokymąsi.

Tavo patirtis teisėjaujant tikrai labai įvairi, nuo oro balionų čempionatų iki „Latte Art”, „Coffee in Good Spirits” ir baristų čempionatų. Kaip tau pačiai tas buvimas „kitoje pusėje” padėjo? Ar tai, kad žinai, kaip mąsto teisėjas, tave labiau ramina, ar kaip tik prideda papildomo streso?

Visose savo veiklose stengiuosi save išbandyti iš skirtingų pusių, nes man atrodo, kad kiekviena patirtis labai daug duoda.

Teisėjavimas čempionatuose man irgi suteikė visiškai kitą perspektyvą. Pradedi labiau pastebėti tam tikras detales, geriau supranti, iš ko susideda vertinimas ir kaip viskas atrodo iš teisėjo pusės.

Bet kartu tai man suteikė ir labai daug ramybės. Supratau, kad teisėjas iš esmės yra toks pat smalsus žmogus kaip ir tu pats — jis laukia tavo kavos puodelio, jam nuoširdžiai įdomu klausyti ir ragauti. Bent jau iš mano patirties, teisėjai neina į čempionatą ieškoti, už ką nubausti. Jie ateina su tuo pačiu smalsumu ir noru patirti kažką įdomaus, su kuriuo į čempionatą einu ir aš pati.

Kiek stebiu tave ant scenos, tu visada atrodai kaip ramybės įsikūnijimas. Mes abi žinom, kiek streso būna užkulisiuose, tad išduok paslaptį – kas tau padeda išlaikti tą šaltą protą? Gal turi kokį ritualą ar techniką, kurią galėtum patarti ir kitiems baristoms?

Labai džiaugiuosi, kad taip atrodo, nes realybėje viduje dažniausiai viskas dega iš streso. Tiesiog kažkaip sugebu to neparodyti. Manau, tam labai padėjo dar vaikystė lankytas meninio skaitymo būrelis, dažnai tekdavo būti scenoje, tad prie viešo pasirodymo jausmo pripratau gana anksti. Taip pat svarbu visur kur galima maksimaliai dalyvauti, nebūnant ant scenos, tose stresinėse situacijose, prie jos kitaip nepriprasi.

Bet svarbiausia, turbūt, yra repeticija. Pastebėjau, kad jei tikrai daug ruošiesi ir kartoji, per patį pasirodymą net kai labai sunku, viskas tiesiog persijungia į autopilotą – kūnas padaro savo.

Mes kasdien geriam gerą kavą, bet čempioniškas puodelis – visai kitas lygis. Kaip tau atrodo, kur baigiasi gera ir kokybiška „specialty” kava ir prasideda ta „kosminė“, kurią ruoši teisėjams?

Man atrodo, kad čempionato kava ir gera kavinės kava iš tiesų nesiskiria tiek daug. Dažnai ir kavinėse gali rasti labai aukštos kokybės kavų, su kuriomis būtų galima dalyvauti čempionatuose. Skirtumas labiau atsiranda detalėse ir išieškojime – vanduo, malimas, ruošimo būdas, pateikimas ir visa kita.

Bet didelė dalis to „wow” efekto, manau, gimsta iš to, kaip tu tą puodelį pateiki. Gali tiesiog paduoti kavą, o gali ją pristatyti su istorija, dėmesiu ir entuziazmu. Ir tada tas pats puodelis žmogui dažnai tampa visai kita patirtimi.

Įsivaizduok, pas tave į barą ateina naujokas, dirbantis vos pusmetį, ir klausia: „Ieva, ar man verta eiti į čempionatą?“. Ką jam nuoširdžiai patartum?

Be abejonės, visada rekomenduočiau eiti į čempionatą. Mano pačios pirmas čempionatas prasidėjo nuo to, kad neypatingai gerai mokėjau piešti pieno puta ir labai norėjau patobulėti.

Man atrodo, kad niekur tiek daug neišmoksti, kaip ruošdamasis čempionatui. Kai užsirašai, atsiranda visai kita motyvacija, o per trumpą laiką gali labai stipriai praplėsti savo žinias ir įgūdžius. Net sakyčiau, kad vien pasiruošimas čempionatui kartais duoda tiek patirties, kiek bent metai ar daugiau darbo už baro.

Aišku, tai nėra lengva, bet būtent tokie iššūkiai labiausiai augina ir kartu padeda neužsisukti rutinoje.

Nuotraukos iš Vilnius Coffee Festival 2020

Kiekvienas toks „išėjimas” į sceną kažkiek pakeičia. Kai dabar žiūri į šią laimėtą taurę, kokią didžiausią pamoką išsinešei iš viso šito pasiruošimo ciklo? Kas šįkart buvo kitaip tavo viduje, lyginant su ankstesniais tavo laimėjimais?

Man atrodo, kad kiekvienas čempionatas tiesiog duoda labai daug patirties ir augimo savo srityje. Aš niekada neinu į juos vien dėl taurės, aišku smagu laimėti, bet man daug įdomesnis pats procesas, galimybė išmokti kažką naujo ir save pastatyti į nepatogią situaciją, kurioje turi augti.

Ir šįkart, lyginant su ankstesniais mano laimėjimais, jausmas buvo gana panašus. Kaip ir eidama į Latte Art čempionatą, taip ir dabar į Brewers ėjau labiau su noru išbandyti save ir išmokti kažko naujo, o ne todėl, kad tai jau buvo mano stipriausia sritis. Net ir rungčiai rinkausi įrankius bei kavą, su kuriais anksčiau nebuvau daug dirbusi, nes norėjosi išeiti iš komforto zonos ir tobulėti.

Kaip tau atrodo, kodėl nacionaliniai čempionatai svarbūs visai grandinei – ūkininkams, skrudintojams, įrangos gamintojams, baristoms? Ar čempionatai apskritai padeda kelti kokybės kartelę ir vystyti kavos kultūrą šalyje?

Man atrodo, kad čempionatai yra labai svarbūs visai kavos grandinei, nes jie vienoje vietoje leidžia parodyti geriausia, ką tuo metu turi tiek ūkiai, tiek skrudintojai, tiek baristos ar įrangos gamintojai. Dažnai tokių kavų, idėjų ar sprendimų kasdienybėje net nepamatai, todėl tai labai stipriai plečia požiūrį ir įkvepia tobulėti.

Manau, kad čempionatai tikrai kelia kokybės kartelę, nes visi pradeda daugiau ieškoti, eksperimentuoti ir stengtis padaryti dar geriau. O kartu tai labai augina ir pačią bendruomenę – žmonės dalinasi žiniomis, susitinka, mokosi vieni iš kitų ir neužsisuka rutinoje. Ir profesionalams, ir paprastiems kavos mėgėjams tai yra labai įdomi patirtis, kuri padeda labiau pažinti kavos kultūrą.

Nuotraukos iš Ievos asmeninio archyvo

Nuotraukos iš World Latte Art Championship 2022 ir iš Lietuvos Kavos Festivalio 2026

Asociacija "Kavos Entuziastai"
Įmonės kodas: 307051114
El. pašto adresas: info@kavosentuziastai.lt